NEUROLOGINIŲ LYGIŲ MODELIS

Diltso piramide copy.jpg

Neurologinių lygių (NL) modelį tokiu pavidalu, kokiu mes jį  žinome dabar, sukūrė Robert Dilts. Šis modelis leidžia suprasti, kokiu būdu žmogus struktūruoja savo patirtį. Modelį sudaro šeši horizontaliai išdėstyti lygiai, paprastai vaizduojami piramidės forma.

 

 APŽVELKIME KIEKVIENĄ LYGĮ DETALIAU:

 

APLINKA

Tai Neurologinių lygių piramidės pagrindas. Tai vieta ir laikas, kur ir kada kažkas vyksta. Šis lygis turimas omenyje, kai užduodame klausimus “kur?” ir “kada”? ​Bet kokią žmogaus veiklą yra prasmė analizuoti tik atsižvelgiant į kontekstą arba aplinkybes, kur ir kada tai vyko. Tas pats elgesys vienomis aplinkybėmis gali būti sveikintinas ir gal net vienintelis įmanomas, kai tuo tarpu kitomis aplinkybėmis – netoleruotinas ir neleistinas. Aplinka gali būti – namai, šeima, darbovietė, susitikimas su klientu ir t.t.

ELGESYS

Čia mes atsakome į klausimą “ką aš darau?”, “kaip aš elgiuosi?”. Jei aš esu vadovas, galimi atsakymai – susitinku su savo darbuotojais, duodu jiems nurodymus, kalbuosi apie keliamus tikslus, išklausau jų nuomones. Tai vienintelis lygis, kuriame mes tiesiogiai galime atpažinti visus kitus NL piramidės lygius – tiek gebėjimus, tiek įsitikinimus, tiek vertybes. Todėl ir pokyčiai šiame lygyje yra esminis kriterijus, liudijantis, kad įvyko tam tikras pokytis ar transformacija.

GEBĖJIMAI

Dar aukštesnis lygis. Ką aš sugebu? Ką aš moku? Kokius aš turiu įgūdžius. Čia kalbame apie gebėjimus, kurie leidžia vykdyti tam tikrą veiklą tam tikrose situacijose. Šį lygį reprezentuotų klausimas – “Kaip?”. Tarp gebėjimų ir elgesio yra tamprus ryšys. Gebėjimai apsprendžia, ką ir kur aš darau ir ko nedarau. Jei mano komunikaciniai gebėjimai nėra mano stiprioji pusė, natūralu, kad aš vengsiu veiklų, kurios reikalauja komunikacijos. Nors egzistuoja ir atvirkštinis ryšys. Kai išeidami iš komforto zonos, mes kryptingai darome tai, ko nemokame, kad tokiu būdu ir įgautume reikiamus įgūdžius.

 

ĮSITIKINIMAI, VERTYBĖS

 

Šiame lygyje esminis klausimas “Kodėl?” Tai įsitikinimų, principų ir vertybių lygis. Kas man yra svarbu. Kodėl (dėl ko) aš kažką apskritai darau. Pažindamas savo įsitikinimus, žmogus įgauna galimybę tuos įsitikinimus keisti. Tie įsitikinimai gali būti palaikantis ir skatinantys augti ir gali būti ribojantys: "Viskas priklauso nuo manęs.", "Nuo manęs niekas nepriklauso.", "Tik apgaudinėdamas ir manipuliuodamas gali kažko pasiekti šiame gyvenime.", "Pasitikėdamas kitais žmonėmis pasieksi daugiau nei nepasitikėdamas."

IDENTITETAS

 

Esminis klausimas – “Kas aš esu?” Kuo aš save laikau? Kuo mane laiko kiti? Su kokiais vaidmenimis save sutapatinu – Besidžiaugiantis gyvenimu, Tyrinėtojas, Eksperimentuotojas, Verslininkas, Mokytojas, Mama ir t.t. Vaidmenų gali būti keletas. Vienas ar keli vaidmenys gali būti dominuojantys, kiti – antraeiliai.

MISIJA

 

Aukščiausias neurologinis lygis. Tai mano laikysena gyvenimo atžvilgiu. Šiame lygyje mes galvojame apie gyvenimo prasmę ir apie mūsų misiją šiame pasaulyje. Dėl ko aš gyvenu? Ką aš norėčiau po savęs palikti šiame gyvenime. Į šį lygį mes nepakylame kiekvieną dieną. Tai yra ypatingi mūsų gyvenimo momentai, kai mes mėginame tarsi nuo kalno viršūnės pasižiūrėti į tai, kas jau praeityje ir į tai, kas dar laukia. Pirmą kartą į šį lygį mes pakylame paauglystėje, kai staiga suvokiame (neretai tai atsitinka po artimo žmogaus ar giminaičio mirties), kad mūsų gyvenimas nėra begalinis, kad mes negyvensime amžinai. Tuomet pirmą kartą susimąstome, o kokia mano gyvenimo prasmė, dėl ko aš gyvenu. Kitas kartas kada mes prisiliečiame prie šio lygio yra tuomet, kai atsiranda šeima. Kai mano gyvenime atsiranda kiti žmonės, už kuriuos aš taip pat tampu atsakingas. Tai reikšmingas momentas, kai mes pasikoreguojame mūsų gyvenimo prioritetus. Ypač tai ryškiai pasireiškia moterims. Sekantis kritinis taškas (jį labiau išgyvena vyrai) vidurio amžiaus krizė. Kai staiga pradedama suvokti, kad liko gyventi tiek, kiek tu jau nugyvenai.  Dar vienas laikotarpis, kai žmogus susimąsto apie misiją – senatvė ir sveikatos problemos.


O dabar galime pasižiūrėti, kokią praktinę naudą gali mums duoti šio modelio žinojimas. Beje įdomu pastebėti, kad neurologinių lygių modelis gali būti sėkmingai taikomas tiek individui, tiek ir organizacijai.


Pasižiūrėkime, kaip šis modelis pasireiškia profesinėje veikloje. Imkime kad ir pardavimų vadybininko atvejį. Vadovo gali netenkinti jo darbuotojo pardavimų rezultatai. Ką reikėtų daryti? Problema gali būti Aplinkos lygyje. Tokiais atvejais yra sakoma: "Jis yra ne savo vietoje", "Iš tikrųjų jis dirba su nepaklausiu produktu", "Jam priskirti klientai iš tikrųjų yra nemokūs", "Apmokėjimo sistema yra neskatinanti veikti ir pardavinėti".

Sutvarkius šiuos klausimus, galime tikėtis vadybininko darbo rezultatų pagerėjimo. Tačiau išsprendus šiuos klausimus, rezultatai kad ir pakilo, bet vis tiek netenkina vadovo. Dabar kaip potencialų pokyčių šaltinį galima panagrinėti elgesio lygį. Jei su aplinka viskas tvarkoje, gali būti, kad vadybininkas daro ne visiškai tai, ką reikėtų daryti. Pavyzdžiui remiantis Pareto dėsniu  80 procentų savo laiko skiria ne 20 procentų efektyviausių veiklų, o aštuonias-dešimtukui, kuris duoda dvidešimt procentų rezultato. Nesusitikinėja su klientais, nerengia komercinių pasiūlymų. Jei vadovas sugebės subalansuoti vadybininko veiklą ir paaiškins kokiomis veiklomis jis turėtų užsiimti neišvengiamai vadybininko rezultatas pagerės.

Kitas laiptelis rezultatų gerinimui yra Įgūdžių ir gebėjimų lygis. Jei vadybininkas daro tai ką reikia, svarbu, kad ir darytų jis taip, kaip reikia. Svarbu ne tik susitikinėti su klientais, bet ir mokėti užmegzti su klientu pasitikėjimu grįstą kontaktą, mokėti išsiaiškinti kliento poreikius, mokėti argumentuotai pateikti pasiūlymą, mokėti atsakyti į kliento išsakomus prieštaravimus.
Rezultatas neabejotinai pagerės. Kitas resursas augimui yra nuostatos, vertybės ir įsitikinimai arba tiesiog vadybininko požiūris į tai, kuo jis užsiima, požiūris į įmonę ir produktus, kuriais prekiauja, požiūris į klientus, konkurentus, kolegas ir vadovą. Pagaliau požiūris į patį save.

Dar vienas laiptelis tobulėjimui – kiek mano kaip vadybininko veikla derinasi su mano gyvenimo Misija. Tie, kurie net ir šiame lygyje sugeba atrasti balansą tarp profesinių tikslų ir svarbiausių gyvenimo interesų ne tik kad pasiekia puikių rezultatų, bet ir jaučia pasitenkinimą šia veikla.


                                                       KAIP ATLIKTI ŠIĄ TECHNIKA

Viena iš veiksmingų Neurologinių lygių technikų pritaikymo sričių yra darbas su savo tikslais.  Kartais mes sugebame gerai suformuluoti tikslus ir net parengti jų įgyvendinimo strategiją, bet vis tiek kažkas tarsi stringa pradėjus juos įgyvendinti. Ilgainiui paaiškėja, kad tai “ne mūsų tikslai”. Tad pasitikrinimui, kiek išsikelti tikslai yra mūsų būna naudinga “pasivaikščioti” neurologiniais lygiais. Kaip atliekama ši technika?

1. Ant lapelių surašykite visų lygių pavadinimus (Aplinka, Elgesys, Sugebėjimai, Įsitikinimai, Identitetas, Misija). Šiuos lapelius kas pusė metro sudėkite priešais save ant grindų. Tai – erdviniai inkarai. Galima, žinoma, apsieiti ir be jų, bet judėdamas erdvėje žmogus lengviau sugeba persijungti į kitas psichines būsenas. Ši technika tinka tikslams, kurių įgyvendinimui gali prireikti nuo vienerių iki penkerių metų.

2. Apibūdinkite keliais sakiniais savo tikslą. Kuo jums svarbus yra šio tikslo pasiekimas? Kada norėtumėte, kad tikslas būtų pasiektas?

3. Ženkite žingsnį į priekį ir atsistokite ties lapeliu su užrašu “Aplinka”. Įsivaizduokite, tarsi tikslas jau yra pasiektas. Koks vaizdinys jums iškyla prieš akis? Kur save matote? Kas vyksta aplinkui? Ką matote ir girdite? Detaliai apibūdinkite kur ir kada tai vyksta.

4. Ženkite kitą žingsnį ir atsistokite ties kortele “Elgesys”. Kaip galėtumėte apibūdinti savo elgesį? Ką darote? Apie ką ir su kuo kalbate? Su kokiais žmonėmis bendraujate? Kaip vyksta bendravimas? Kokias dar veiklas vykdote tuo metu, kai tikslas yra įgyvendintas?

5. Toliau panašiu būdu pereinate į Sugebėjimų, Įsitikinimų, Identiteto ir Misijos lygį. Užduokite šiems lygiams priskirtus klausimus. Neskubėkite, pabūkite su savo mintimis, prieš pereidami į kitą lygmenį.

6. Misijos lygyje paklauskite savęs -  Kokia yra mano gyvenimo prasmė? Dėl ko aš gyvenu? Jei viskas vyko teisingai, šiame lygyje žmonės išgyvena gilią transformuojančią būseną.

7. Dabar prasideda grįžimas į ten, iš kur ši kelionė ir prasidėjo. Apsisukite ir ženkite iš Misijos lygio į Identiteto lygį, klausdami savęs: Turint omenyje tai, kaip aš matau savo gyvenimo prasmę, kaip dabar man atrodo mano identitetas? Kas pasikeitė tame, kokiuose vaidmenyse aš dabar save matau? Gana dažnai jau kiek kitoje šviesoje žmonės pradeda suprasti ir matyti savo vaidmenis.

8. Pereikite į “Įsitikinimų” lygį, klausdami savęs: Turint omenyje, kaip aš suvokiu savo gyvenimo prasmę ir kaip pasikeitė mano identitetas, kaip aš dabar matau savo vertybes ir įsitikinimus? Kas man dabar yra svarbu? Kokių taisyklių ir principų man dabar atrodo svarbu laikytis?

9. Tokiu pačiu algoritmu vadovaudamiesi pereikite į Sugebėjimų, Elgesio ir Aplinkos lygius.

Baigę pratimą, pasižiūrėkite iš šono į visus praeitus lygius. Kaip pasikeitė jūsų tikslo suvokimas prieš pradedant pratimą ir dabar?

Net pirmą kartą atliekant šią techniką, dažnai būna ženklios transformacijos. Kartais žmonės apskritai atsisako keliamo tikslo, nes supranta, kad tai ne jo tikslas. Kartais tikslas išlieka, bet gerokai pasikoreguoja. Atsiranda tikroji vidinė motyvacija siekti šio tikslo, nes žmogus akivaizdžiai pamato, kaip šis tikslas integruojasi į bendrą vertybių sistemą ir kuo yra svarbus.

 

Šia techniką galima atlikti pačiam sau. Algoritmas ir žingsniai tikrai nėra sudėtingi ir bet kas gali pats pereiti šiuos neurologinius lygius, tačiau kiek rodo praktika, būtent kito žmogaus buvimas ir vedimas duoda maksimaliai gerą rezultatą.

Metodikos aprašymas paruoštas pagal informaciją pateiktą www.koucingopaslaugos.lt