Kai buvau maža - labai daug svajojau. Svajojau apie tai, kaip mane paima iš darželio vidury savaitės ir vežasi namo. Lankiau savaitinį darželį, tai dažniausiai mane pasiimdavo penktadienio vakarais ir pirmadienio rytais vėl atveždavo į darželį. O žiemos dienomis, kuomet sniego būdavo iki kelių, žiūrėdavau pro darželio langą ir svajojau, kad niekas nesutryptų to balto puraus sniego, nes tuo metu man nebuvo gražesnio vaizdo, kaip balti sniego patalai, švariai nugulę ant žemės.

Jeigu teko žiūrėti animacinį filmuką “Ledo šalis”, tai jame yra tokia scena, kai mažoji Anna prašo savo sesutės Elzos, turinčios ypatingų galių, pagaminti sniego. Ir Elza, savo mažom rankytėm išburia sniego gniūžtę, o vėliau ir visą pokylių salę paverčia didele ledo čiuožykla. Daugeliui gali atrodyti, kad galią kurti turi talentingi, jau su kūrybiškumo genais gimę žmonės. Ir kuomet jie mato kuriančius žmones aplink save - jiems tai gali atrodyti, kaip stebuklas ar duotybė, ku