Kai buvau maža - labai daug svajojau. Svajojau apie tai, kaip mane paima iš darželio vidury savaitės ir vežasi namo. Lankiau savaitinį darželį, tai dažniausiai mane pasiimdavo penktadienio vakarais ir pirmadienio rytais vėl atveždavo į darželį. O žiemos dienomis, kuomet sniego būdavo iki kelių, žiūrėdavau pro darželio langą ir svajojau, kad niekas nesutryptų to balto puraus sniego, nes tuo metu man nebuvo gražesnio vaizdo, kaip balti sniego patalai, švariai nugulę ant žemės.
Vėliau svajojau apie gražią, darnią šeimą, kuri taps mano idiliško troškimo būti saugioje ir mylimoje aplinkoje išsipildymu. O kai vieniša zyliodavau rajono kiemais, svajojau apie tikrą, nuoširdžią draugystę, kuriai buvau pasiruošusi atsiduoti visa širdimi.
Paauglystėje svajojau apie amžiną, romantišką meilę, savo šeimą, vaikučius. Žodžiu, tikra Pelenės istorija sukosi mano svajonių vizijose :-) O kai mamai palikus smurtaujantį tėtį teko pasukti galvą, kaip iš kirpėjos atlyginimo išgyventi su dviem dukrom, svajojau užsidirbti tiek pinigų, kad galėčiau prisikrauti pilną vežimą maisto ir leisti sau išsirinkti tai, ko širdis geidžia.
Dalis mano svajonių išsipildė, dalis ne (Čia ta dalis apie nesutryptą sniegą. Jį visuomet sutrypdavo, nespėjus man juo pasidžiaugti:-) Buvo laikas, kai nustojau svajoti, nes beveik visos mano svajonės išsipildė, tapau rimta, suaugusia moterimi (nu gerai, gal tik suaugusi vis dėlto:-)) Tačiau, kai pradėjau savęs pažinimo kelionę - svajonės vėl grįžo į mano gyvenimą, tik dabar svajoju ne iš trūkumo jausmo, o sąmoningai ir tikslingai.
Keliais svajojimo patarimais noriu pasidalinti ir su jumis:
* Pasidarykite savo svajonių inventorizaciją.
Gali būti, kad jau turite visas sąlygas savo svajonei tapti realybe, tačiau neįsisamoninate to. Kuomet rašiau apie svajones kitiems metams, mano draugė, turinti du mažamečius vaikus parašė man: “Einu pasvajosiu, kad namai susitvarkytų ir valgis pasigamintų”. Aš jai atrašiau, kad kuomet pati turėjau panašią svajonę, tai pasisamdžiau namų tvarkytoją ir pradėjau mažiau gaminti :-) Pagalvokite, gal ir jūs turite galimybių savo svajonei tapti tikrove, tik apie tai negalvojote.
Svajonę galima apibrėžti kaip tai, ko norėtumėte, bet šiuo metu negalite sau leisti.
Kai norėjote ką nors padaryti ir negalėjote to įgyvendinti, dažnai dėl nuo jūsų nepriklausančių aplinkybių, pasąmonėje susidaro „atvira kilpa“ ir susiformuoja mintis - „Aš to norėjau, bet negavau“. Ši minties forma gyvena jūsų pasąmonėje ir periodiškai naudoja jūsų energiją. Neišsipildžiusi svajonė (kaip neuždarytas geštaltas) yra savotiškas mažas vampyras, siurbiantis jūsų energiją. Bet jūs visada turite galimybę uždaryti tą skylę ir pamiršti jūsų dėmesį ir energiją eikvojančią temą.
* Svarbu ne tik svajonė, suformuota mintyse, bet ir jausmai, kuriuos įdedate į tą svajonę.
Kai ko nors norite, meldžiate, ketinate, svarbu ne žodžiai, o tai, ką į juos įdėsite - jūsų jausmai, emocijos, tikėjimas ir pasitikėjimas, kad jūsų noras ar ketinimas išsipildys. Tik tada jūsų žodžiai „veiks“. Norėdami tai padaryti, turite nepaprastai pasitikėti savo sugebėjimais - ne kaip asmeniu, bet kaip savo tikrovės kūrėju.
Pamenu mano sūnus po 8 klasės svajojo įstoti į Biržiškos gimnaziją. Progimnazijos mokytojai jam piešė ne kokį scenarijų. Pažymiai taip pat nežadėjo sėkmės. Tačiau mano sūnus taip stipriai tikėjo ir svajojo, kad išlaikęs egzaminus ir pralenkęs ne vieną klasės pirmūną, įstojo į šią gimnaziją ir ateinančiais metais laikys abitūros egzaminus.
* Svarbu savo protui įrodyti, kad svajonės pildosi.
Protas į jūsų svajonę ar ketinimą reaguoja, remdamasis ankstesne patirtimi. Ši patirtis apėmė traumas, išdavystę, savigraužą, atstūmimą, kovą, skurdą, trūkumą ir kt. Todėl svarbu savo protui reguliariai įrodyti, kad svajonės pildosi ir kad jūs tikrai galite pakeisti savo gyvenimą. Būtent šio principo įgyvendinimo PRAKTIKA yra raudona gija, skirianti tuos, kurie tiesiog skaito, klauso, daug kalba, ir tuos, kurie praktiškai gauna savo gebėjimų įrodymus. Kūrimo patirtis, kylanti iš širdies, priverčia tavo protą pasiduoti ir tikėti, kad tu - kaip begalinė sąmonė - žinai ir gali daugiau. Kiekvieną kartą svajodami, pateikite mintims įrodymą, kad „taip, tai buvo įmanoma“, „ir tai veikia“ ir „čia aš galiu“, atmesdami ribojančius įsitikinimus ir programas.
* Svajonė turi būti konkreti ir aiški.
Jei negalite apibrėžti savo norų, tai reiškia, kad jūs nepažįstate savęs. Kai nepažįsti savęs - nežinai, ko nori iš gyvenimo; ko esi vertas ar nevertas; kas tave verčia judėti pirmyn.
Visos psichologinės ar dvasinės praktikos iš pradžių yra skirtos ne tik užmegzti ryšį su vidinu "Aš", bet visų pirma visapusiškai pažinti save, savo psichines programas, emocijas ir reakcijas (emocinį intelektą), kūno ir fizinį intelektą.
Nuolat pažindamas save, žinosite, ko norite, kur einate; ko nenorite ir niekada neleisite, kad taip atsitiktų jūsų gyvenime. Taip jūsų mintys tampa aiškesnės. Kartu su aiškumu atsiranda atsakomybės jausmas už kiekvieną jūsų pasirinkimą (pirmiausia mintis ir reakcijas).
* Svajokite taip, lyg jūsų galimybių ribos neegzistuotų.
Kiekvieną dieną skirkite bent 5–10 minučių susitelkdami į tai, ko norite, į savo svajonę. Svajokite, fantazuokite, nepaisydami jokių apribojimų. Įsivaizduokite, kad dingo visos jūsų silpnybės, neišspręstos problemos, įprastos priežastys „kodėl gi ne, arba kodėl tai nerealu“. Niekas jūsų nesulaiko. Išjunkite protą. Imkite ir svajokite. Svajokite iš savo beribių išteklių pozicijų, gyvenimo beribėje visatoje, kur mylite save, vertinate, gerbiate.
* Svajokite iš širdies.
Kai noras yra tyras, ateinantis iš širdies ir sielos gelmių, jis greitai įgyvendinamas. Aukščiausi ketinimai, atvirumas, lankstumas, aiškumas - tai būtinos sąlygos, kurios kaip magnetas pritraukia į jūsų gyveimą tai, ko norite.
Svajonė turėtų jus įkvėpti. Pasinaudokite pačios svajonės energija, kuri suteikia jums sparnus ir eikite link jos realizavimo. Taigi, svajokite be ribų, lyg rašytumėte iš naujo į baltą lapą.
Jeigu jums patiko šis įrašas, pasidalinkite savo įžvalgomis komentaruose. O jeigu manote, kad ši informacija sudomins ir jūsų draugus, tai kviečiu juo dalintis.
Alla.
Comments