Tai refleksinis pasakojimas apie Laisvę, gimęs po kelionės į Maroką, kurioje autorė susidūrė su dviem kraštutinumais: griežtais suvaržymais ir visišku chaosu. Liga, taisyklės ir kultūriniai apribojimai išprovokavo vidinį pasipriešinimą, o gatvių anarchija – sumišimą. Autorė tyrinėja, kad tikroji Laisvė nėra išorinis leidimas ar aplinkybių kontrolė — ji yra vidinė būsena, kuri atsiranda ne pasiekus, o paleidus.