top of page

Apie laisvę, atradimus ir marokietiškus kontrastus

  • Writer: Alla Budriene
    Alla Budriene
  • prieš 1 dieną
  • 4 min. skaitymo
Pirmoji kelionės diena, kai veide šviečia šypsena nuo įsivaizduojamų kelionės patirčių:)
Pirmoji kelionės diena, kai veide šviečia šypsena nuo įsivaizduojamų kelionės patirčių:)

Kada daugiausia galvojame apie Laisvę, jei ne tada, kai jos netenkame? Tik tada, kai gyvenimas suveržia, apriboja, įrėmina, mes staiga pradedame stebėti jos kontūrus. Tarsi plaučiai, pajaučiantys oro vertę, kai jis iš jų trumpam atimamas. Tai pradėjau suprasti grįžusi iš kelionės po Maroką, reflektuodama apie savo patirtis ir klijuodama prisiminimų fragmentus į vieną didelį paveikslą: netikėtai užklupęs virusas, paguldęs į lovą, griežti lankytinų objektų apribojimai, taisyklės, kada įeiti ir kada išeiti. Net tradicinio patiekalo gamybos pamokoje mane erzino — beveik juokingai — kaip tiksliai ir kokiu kampu turiu pjaustyti daržoves. O vos išėjus į gatvę – priešingas polius: chaosas, judėjimas be jokios tvarkos, automobiliai, pėstieji, motoroleriai – visi vienoje srovėje, be taisyklių, tarsi kiekvienas pats būtų savo visatos centras.

Marokas man parodė abu kraštutinumus: perteklinę kontrolę ir visišką anarchiją.

Ir tarp jų – aš. Stebinti, reaguojanti, bandanti susivokti, kur čia yra mano Laisvė, mano pasirinkimai, mano vieta būti.


Romantiškas pusryčių stalo vaizdelis ir 9 laipsniai šilumos
Romantiškas pusryčių stalo vaizdelis ir 9 laipsniai šilumos

Uosto laivelių chaosėlis
Uosto laivelių chaosėlis

Ką apie tai pasakytų Fritz Perls?

Žinoma, kad paskutiniu metu savo patirtis dažniausiai perleidžiu per Geštalto piltuvėlį ir leidžiu protui jas integruoti:)) Taigi, kaip sakė Fritz Perls:

"Laisvė atsiranda tada, kai sustojame daryti tai, ko iš savęs reikalaujame." Kitaip sakant, kai verčiame save, stengiamės atitikti savo bei kitų lūkesčius.


Maroke aš tikėjausi: būti sveika, būti pasirengusi judėti, patirti kuo daugiau, būti maloniai nustebinta, kepintis Afrikos saulėje ir gerti į save spalvotus vaizdus. Aš taip tikėjausi šilumos, kad prieš kelionę kraudama lagaminą prisikroviau karštiems orams tinkamų drabužių, nors orų prognozės aiškiai rodė, kad jų dėtis net neverta:))

Gyvenimas nutiko ir šį kartą mano lūkesčiai neįsipaišė į jo realybę.


Vienintelė nuotrauka, kurioje buvau atidengusi daugiau kūno:)
Vienintelė nuotrauka, kurioje buvau atidengusi daugiau kūno:)

Kaip vyras sakė: "Gražiai atrodei. Neatrodo, kad sergi."
Kaip vyras sakė: "Gražiai atrodei. Neatrodo, kad sergi."

Geštalte sakoma: laisvė nėra daryti, ką nori — laisvė yra rinktis sąmoningai.

Tai nėra išorinės aplinkybės, o vidinis pajėgumas suvokti savo ribas, poreikius ir atsakomybę.

Maroke aš buvau nesava:

– Kai kūnas apribojo, aš jaučiausi bejėgė.

– Kai taisyklės suvaržė, pyktis kilo savaime.

– Kai gatvės chaosas užliejo, pasijutau sutrikusi.

Tačiau geštalto požiūriu - ne išorinės sąlygos yra problema. Problema – mano reakcija į jas.


ree

Laisvė nepasiekiama jėga — ji ateina, kai nustojame priešintis

Kažkur esu skaičiusi, kad kiekvienas mūsų troškimas yra ne kas kita, kaip troškimas išsilaisvinti nuo kančios. Bet Laisvė yra kaip moteriška paslaptis — tu negali jos užkariauti, tu gali tik sukurti sąlygas, kad ji pati pasirodytų.

Maroke aš bandžiau narsiai išlikti "turinčia kontrolę":

– kontroliuoti, kaip jaučiuosi,

– kontroliuoti, ką patirsiu,

– kontroliuoti, kaip turėtų būti.

Bet būtent tada gyvenimas mane sustabdė ir į lovą paguldžiusi liga buvo tarsi kvietimas - nebesipriešinti, būti, paleisti.


ree

Rilke rašė:

"Bet kuris angelas yra baisus."

Laisvė taip pat yra baisi. Ji baisi, nes reikalauja nusimesti tai, su kuo esame susitapatinę:

– nuomones,

– įsitikinimus,

– planus,

– kontrolę,

– lūkesčius.


Buda mokė, kad kančia kyla iš prisirišimo.

Maroke aš pamačiau, prie ko buvau prisirišusi:

– prie savo sveikatos,

– prie įsivaizduoto kelionės scenarijaus,

– prie tvarkos,

– prie estetinio ritmingumo,

– prie prognozuojamumo.


Kartais kai kurie prisirišimai būna tokie subtilūs, vos pastebimi, kad net sunku juos pastebėti ir suvokti, kokią įtampą jie kelia. O dar sunkiau pastebėti, kaip emocinės reakcijos greitai įsupa tave į aukos rūbą. Ir nors mokausi pastebėti, kada aukos šešėlis pradeda temdyti mano sąmonę, bet tikrai ne visuomet greitai ir lengvai pavyksta tai padaryti.


ree

Marokas kaip mokytojas: tarp tvarkos ir chaoso

Įdomu, kad kultūra, kurioje viena ranka viskas griežtai reguliuojama, o kita ranka – leidžiama visiška laisvė, iš esmės atspindėjo mano vidinę būseną.

Lyg gyvenimas būtų sakęs:


"Štai du poliai. Kur tarp jų atrasi save?"


Geštaltas moko, kad sveikas žmogus nėra tas, kuris renkasi vieną polių, bet tas, kuris gali integruoti abu. Kūrybinė prisitaikymo jėga atsiranda tada, kai gali būti lankstus:

kai gali priimti ribą ir chaosą, tvarką ir netvarką, kontrolę ir pasidavimą.


Laisvė neateina kaip pasiekimas. Ji ateina kaip ramybė, kaip nuolankumas gyvenimui,

kaip gebėjimas būti pasaulyje ne kovojant, o santykyje.


ree

Kaip sakė Lao Tzu:


"Tas, kuris nori valdyti pasaulį, jį praranda. Tas, kuris leidžia jam būti, jį įgyja."

Paskutinėmis dienomis aš leidau Marokui būti, su visa mane netenkinančių kvapų kokofonija, karšto vandens trūkumu, karčia arbata, chaosu, šalčiu, spalvų įvairove, skaniu maistu, priekabiais, paslaugiais, niūriais ir besišypsančiais žmonėmis. Ir leidau būti sau: pavargusia, ligota, linksma, pikta, kūrybiška, pažeidžiama, tyrinėjančia bei apatiškai spoksančia į lubas.


ree

ree

Pabaigai: Laisvė kaip kvėpavimas

Laisvė nėra didelis manifestas. Ji nėra įvykis. Ji nėra pažadas. Laisvė yra akimirka, kai nustoji priešintis tam, kas yra. Kai tampi lengvesnis už orą. Kai iš lėto, tyliai, tarsi nepastebimai, į tavo gyvenimą įžengia vidinis "taip" gyvenimui, kuris nutinka kiekvieną akimirką - ne tobulas, bet tikras.


ree

Štai taip, kelionėje, kurioje norėjau patirti pasaulį, pamačiau… save. Savo kontrolę, savo ribas, savo baimes, savo lūkesčius. Ir kartu — savo gebėjimą paleisti, matyti grožį, jausti moterų bendrystę ir rūpestį. Rūbus, kurių taip ir neteko padėvėti, gražiai ištraukus iš lagamino sudėjau tiesiai į spintą prie vasarinių drabužių be jokių lūkesčių (tikrai be jokių lūkesčių) užsidėti juos vasarą :)


"Ateikite prie krašto," – jis pasakė.

"Negalim", – jie atsakė. – "Bijome."

"Ateikite prie krašto", – jis pasakė.

"Negalim, mes nukrisim."

"Ateikite prie krašto", – jis pasakė.

Ir jie atėjo.

Jis juos pastūmė.

Ir jie ėmė skristi.


-Guillaume Apollinaire.



Alla Budrienė

Geštalto psichoterapijos praktikė


Jeigu jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite savo įžvalgomis komentaruose. O jeigu manote, kad ši informacija sudomins ir jūsų draugus, tai kviečiu juo dalintis.






 
 
 

Komentarai


bottom of page