Tai tekstas – apie meilę kaip kontaktą. Apie paradoksą būti atskirais ir kartu ilgėtis ryšio. Apie tai, kaip nuo pirmosios atskirties mokomės ieškoti kito ne tam, kad susilietume, o tam, kad susitiktume. Apie žvilgsnį, kuris keičia, apie žodžius, kurie kuria artumą, ir apie drąsą būti matomiems. Tai kvietimas Vasario 14-ąją paversti ne tik meilės švente, bet ir sąmoningu susitikimu su savimi, su kitu ir su pačia meile.

Kodėl mes kartojame tuos pačius elgesio modelius, nors jie mums nenaudingi ar net žalingi? Savo darbe dažnai girdžiu tą patį klausimą, išsakytą skirtingais žodžiais: "Aš juk suprantu, kaip reikėtų elgtis. Žinau, kas man sveika, kas brandu. Bet realioje situacijoje reaguoju visai kitaip. Kodėl?" Tai vienas esminių klausimų psichoterapijoje. Ir atsakymas į jį slypi ne žinių trūkume. Dažniausiai žmogui netrūksta supratimo . Neretai toks žmogus galėtų pravesti ir pačiam psichoter

Tai refleksinis pasakojimas apie Laisvę, gimęs po kelionės į Maroką, kurioje autorė susidūrė su dviem kraštutinumais: griežtais suvaržymais ir visišku chaosu. Liga, taisyklės ir kultūriniai apribojimai išprovokavo vidinį pasipriešinimą, o gatvių anarchija – sumišimą. Autorė tyrinėja, kad tikroji Laisvė nėra išorinis leidimas ar aplinkybių kontrolė — ji yra vidinė būsena, kuri atsiranda ne pasiekus, o paleidus.

Kodėl mes skubame, lekiame, stengiamės per vieną gyvenimą nugyventi minimum penkis gyvenimus, nors toks gyvenimas kuria tik nuolatinę įtampą, psichologines problemas, daro mus nelaimingomis būtybėmis? Šiandienos pasaulyje sustoti nėra lengva. Sustoti – reiškia susitikti su savimi, su tuo, kas skauda ir tuo, kas tikra. Bet būtent čia prasideda laisvė. Tik čia gimsta autentiškumas.