Laivo su sparnais nebūna! arba Kodėl aš save sabotažuoju? I DALIS


Kiek savo aplinkoje pažįstate žmonių, kurie turėdami visą reikalingą informaciją, žinias, gebėjimus, vis tiek nepasiekia reikiamų rezultatų?

Viena iš priežasčių - tai mūsų proto pastangos grąžinti mus į praeitį ar nukelti į ateitį, kur neigiami scenarijai, įsitikinimai ir baimės užkerta kelią siekti savo tikslų. Apie tai jau rašiau savo straipsnyje - https://www.iluminala.com/post/kodel-naudinga-susikoncentruoti-%C4%AF-cia-ir-dabar



Kita priežastis, kurią norėčiau įvardinti - tai mūsų pasąmoninės programos, kurių ištakų reikėtų ieškoti vaikystėje. Net jei manome, kad turėjome geriausius pasaulyje tėvus, o tėvai turėjo geriausius ketinimus mūsų atžvilgiu, mūsų tėvai turėjo savo klaidingus įsitikinimus ar mitus apie tai, koks turi būti gyvenimas. Jie nesuvokė, kad kiekvienas vaikas atkeliauja su savo gebėjimų, ketinimų ir troškimų rinkiniu. Mūsų tėvai siekia, kad būtume idealūs, gyventume, jų manymu idealų gyvenimą ir mano, kad jų darbas yra išmokyti mus būti tobulais. Ir kai mes nesame jų akyse tobuli, jie daro tą patį, ką jų tėvai darė jiems, bandydami tam tikru būdu mus nubausti ar sugėdinti, versdami jaustis kaltais. Jie baudžia vaikus meilės, saugumo jausmo trūkumu, ryšio nebuvimu.


Gauti tėvų, mokytojų ar bendraamžių pritarimą mums vaikystėje buvo tolygu išgyvenimui. Ir ši pasąmoninė programa, kuri skatina mus elgtis taip, kad tik įtiktume kitiems, dažnu atveju stabdo mus ir neleidžia siekti savo tikslų. Būtent dėl to mes bijome, kad kiti žmonės mus nuteis, nes giliai pasąmonėje mes vis dar laukiame savo tėvų ar autoritetų pritarimo.




Kaip pavyzdžiu, noriu pasidalinti vieno talentingo berniuko istorija:

Būdamas 6 ar 7 metų, berniukas gavo mokykloje užduotį - nupiešti laivą. Lakios fantazijos ir kūrybinio potencialo vedinas berniukas prie laivo pripiešė didelius sparnus. Pasiėmęs spalvotus pieštukus, berniukas ketino nuspalvinti savo meno kūrinį, kuomet iš praeinančios mokytojos išgirdo žodžius:


“Laivo su sparnais nebūna!!! Kokią čia nesąmonę nupiešei.”


Tą akimirką, mokytoja buvo žmogus, padaręs didžiulę įtaką šio berniuko gyvenimui. Tą akimirką, berniukui įsirašė programa, kad yra kažkas kitas, turintis didesnį autoritetą, galią spręsti kas yra teisinga, koks "turi" būti pasaulis. O aš tik tas, kuris gebu paklusti kitų nustatytom taisyklėm.

Berniukas užaugo, bet pasąmoninė programa vis dar puikiai atlieka savo juodą darbą.

Tokių istorijų savo vaikystėje rastume daugelis iš mūsų. O suradę paklauskime savęs:

“O kaip šiandien? Ar mano išgyvenimui būtų grėsmė, jei negaučiau kažkieno pritarimo dėl savo veiksmų ar ketinimų?”



Jeigu pritarimo paieškos kyla iš mūsų vidaus ir tas poreikis yra tik mūsų, tai kodėl mes manome, kad savo vidinę problemą galime išspręsti išorinėmis priemonėmis? Nėra pasaulyje tiek žmonių, kurie galėtų užpildyti šį vidinį poreikį. Nes problema iš tiesų yra daug gilesnė. Problema yra nežinojime ir netikėjime, kad mes jau dabar, šią minutę, esame pakankami.

Norėdami išnaudoti visas savo galimybes, turite būti pasirengę atsisakyti minties, kad kažkas kitas turi didesnį autoritetą nuspręsti koks turi būti jūsų gyvenimas. Kad kitas žino daugiau arba žino geriau nei tu.


Tema gili ir plati, tad laukite tęsinio...




Jeigu jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite savo įžvalgomis komentaruose. O jeigu manote, kad ši informacija sudomins ir jūsų draugus, tai kviečiu juo dalintis.


Alla Budrienė

Straipsniu dalintis galima tik su nuoroda į šį puslapį.

Kopijuoti ir platinti be autorės sutikimo - draudžiama!



#vizija #unikalumas #tikslai #gyvenimokelias #resursai #kuryba #gyvenimokoucingas #projekcinefotografija #sukurksaveisnaujo #kvepavimopratimai #meditacija #ciairdabar #dekingumas #samoningumas


22 views0 comments