“Tai oficialu. Pamačiau šią nuotrauką ir nusprendžiau - nuo šiol mano didžiausia siekiamybė bus visada arba kaip minimum labai dažnai ir iš vidaus, ir iš išorės atrodyti bei jaustis TAIP!”. nuotraukoje Liucina Rimgailė Tokį ketinimą, po mūsų pirmosios fotosesijos ir prieš tai vykusių transformacinio koučingo sesijų, Liucina išreiškė savo socialiniuose tinkluose. Iki to laiko dar nebuvau sugalvojusi šiai fotografijos krypčiai pavadinimo. Tiesiog pavadinau ją - Terapine fotoses

Kartą savo kosmetologei uždaviau klausimą: "Kaip tavo gyvenime atsirado kosmetika?" Tik vienas klausimas - tiksliai į taikinį ir visa valanda istorijų, pradedant vaikyste ir baigiant pasvarstymais apie moralinį nusiteikimą 50-tąjam gimtadieniui. Man visuomet labai įdomu sužinoti, kaip žmonės pasirenka savo profesiją, gyvenimo kelią, pomėgius, kas juos skatina veikti ir realizuoti save būten toje srityje. Tuomet įsijungiu vaizduotę ir lyg filmą stebėdama klausausi įdomiausių p

Pamenu laiką, kai rinkausi kelią savo savirealizacijai. Kiekvieną kartą mane apimdavo jausmas, kad "ką čia aš galiu tarp tiek savo srities profesionalų". Ir taip kiekvienoje srityje, kurią bepasirinkčiau. Ar tai būtų koučingas, ar fotografija, ar psichologija... Kuomet nerdavau į konkrečią sritį ir pamatydavau aplink save daug talentingų žmonių, savo srities profesionalų - man nusvirdavo rankos. Vis girdėdavau aplink, kad reikia ieškoti savo unikalumo, išskirtinumo. Tačiau ni

Savo aplinkoje pažįstu nemažai žmonių, kurie visada labai aiškiai žino, ko nori. Jie keliasi sau tikslus, kuria tikslų įgyvendinimo planą ir juo vadovaudamiesi jų siekia. Jie paprastai nesuka sau galvos klausimais: “Ar čia mano noras? Ar šis noras dera su mano vetybėmis? Kaip noro siekimas paveiks kitus žmones?” ir panašiai. Šie žmonės labai praktiški, žemiški ir racionalūs. Yra ir tokių žmonių, kurie gyvena tarsi pagal vidinį kompasą, dvasios vedimą. Tokie žmonės tiesiog gyv

“Neįmanoma vienu metu būti ir dėkingu, ir nelaimingu” - ši frazė mane pakerėjo, kai prieš 6 metus perskaičiau ją L. Hay knygoje "Dėkingumas - tai gyvenimo būdas". Pamenu tais metais pripirkau 10 - šimtis šios knygos egzempliorių ir dovanojau Kalėdų proga savo artimiesiems. Dėkingumo praktika man ir anksčiau buvo ne svetima, nes Kūčių vakarą su šeima turėjome tradiciją padėkoti vieni kitiems už praėjusius metus. Tai būdavo taip jautru, kad ne vienas iš mūsų dažnai susigraud