Tai refleksinis pasakojimas apie Laisvę, gimęs po kelionės į Maroką, kurioje autorė susidūrė su dviem kraštutinumais: griežtais suvaržymais ir visišku chaosu. Liga, taisyklės ir kultūriniai apribojimai išprovokavo vidinį pasipriešinimą, o gatvių anarchija – sumišimą. Autorė tyrinėja, kad tikroji Laisvė nėra išorinis leidimas ar aplinkybių kontrolė — ji yra vidinė būsena, kuri atsiranda ne pasiekus, o paleidus.

Kodėl mes skubame, lekiame, stengiamės per vieną gyvenimą nugyventi minimum penkis gyvenimus, nors toks gyvenimas kuria tik nuolatinę įtampą, psichologines problemas, daro mus nelaimingomis būtybėmis? Šiandienos pasaulyje sustoti nėra lengva. Sustoti – reiškia susitikti su savimi, su tuo, kas skauda ir tuo, kas tikra. Bet būtent čia prasideda laisvė. Tik čia gimsta autentiškumas.

Evoliucinis, psichologinis, socialinis ir dvasinis požiūris į pavydą leis geriau suvokti pavydo prigimtį bei atrasti būdus pavydą transformuoti į dėkingumą, meilę ir savo potencialo atskleidimą.

Niekada nevėlu turėti laimingą vaikystę: apie traumą, atsakomybę ir sveiką vidurį